Dizainerė šaukia - Veto arba Giedrės istorija

Aš noriu, tikrai noriu būti gera ir maloni, pasitikti jus su šypsena ir kiekvienai idėjai entuziastingai sakyti: „Taip! Darom! Važiuojam!“ Bet jūs man pačios neleidžiat. Viskas klostosi nuostabiai gerai, eskizai nupaišyti, audiniai išrinkti, o jūs tik šast ir ištraukiat iš užančio vis naują idėją, siunčiat man sukneles iš Shein plastiko, sakydamos: „Va taip noriu“, prie ilgų sijonų sugalvojat apsiauti batelius atvirais pirštais, o paklausus, koks bus manikiūras (nes čia irgi mano reikalas), atšaunat: „Tai gal prancūzas.“ Mano akys užsiverčia į lubas, apsuka ratą akiduobėse ir sugrįžta užpiltos nevilties, tik suskėsčioju rankomis ir imu šaukti: „Vetooo, dizainerės vetooo!“

Bet pradėkime nuo pradžių. Giedrė pas mane atkeliavo norėdama Aprilio vištų suknelę paversti vestuvine. Per pirmas susitikimo minutes aptarėme audinį, sudėliojome taškus ir išsiskirstėme labai laimingos. O tada prasidėjo mūsų kelionė per kalnus ir kalnelius, jūras ir upes, slėnius ir lygumas. Rankovės, be rankovių, su gėlėm, be gėlių, nuometas siuvinėtas spalvotai, kraštai su nėriniais, sijonas platus, lengvas, bet ir ne per lengvas, bet tiulinis, o gal organzos, bet kitoj nuotraukoj organza nepatinka, tai gal plisuotas. OK, kvėpuojaaam, – sakiau Giedrei ir sau tuo pačiu. Kažkokiu momentu procese pagavau save it blogą policininką negyvu balsu komentuojant: „Taip nebus“, „taip neatrodys“. Žiūri foto iš kito kampo, patinka? Ne? Man irgi ne. Košė makalošė, sviestas sviestuotas, čia cukrus su cukraus pudra. Skanu? Ne. „Taip, bet...“ (vitrinė faktų, kodėl negalima) tapo mano leitmotyvu ir temine dainele. Visos Giedrės idėjos buvo gražios. Labai. Tikrai žiauriai geros. Stilingos, unikalios, įdomios, autentiškos, bet ne tai vienai suknelei. Juk visko nesugrūsi! Abi jutome, kad matome pasaulio grožį per tuos pačius akinius. Bet tarp dizainerės ir klientės, visai kaip tvarioje poroje – vienas svajoja, kitas atsijoja. Arba, cituojant Giedrę, „duoda reality check’us“.

Po daug daug nuotraukų siuntinėjimo pirmyn atgal, balso žinučių ir ilgų aptarimų grįžome atgal – prie ehem ehem (reikšmingai atsikrenščiu ir palieku pagarbią tylos pauzę) ikoniška tapusios... ir jūsų mylimiausios (dar viena pauzė)... vištų suknelės.Ten, kur pradėjome, ten, kur Giedrės svajonės, nuojauta, ta pirma teisinga mintis ir atvedė. Nurimome, atsipūtėme – viskas teisingai. Kai suknelė susiguli mintyse, kai žinau, kad sprendimas teisingas man ir klientei, aplanko vidinė tyla ir žodžiais nenusakomas jausmas. Kaskart taip nutikus sau panosėje sušnibždu – suknelė fengšui, nes vidinė energija harmonizuoja su aplinkiniu pasauliu. Bet sėdėdama prieš Giedrę fengšui nepajutau. Žinojau, kad sprendimas teisingas, bet visgi buvo kažkas, dėl ko ji man siuntė vis kitas ir kitas sukneles, dėl ko plavinėjo tarp idėjų, siluetų ir dekorų – Giedrė ieškojo kažko daugiau, ko lygus ir ramus audinys negalėjo pasiūlyti. Ji ieškojo savo istorijos. Kaip išprotėjusį mokslininką mane žaibu nutvieskė mintis, nes turėjau užantyje vieną labai ypatingą audinį, kurio neįsūdijau nė vienai klientei. Per keistas, per etno, užuolaidiškas, močiutiškas, visoks koks, bet man toks gražus.

Atsargiai pravėriau Giedrei šią galimybę, kaip užkalbėtoja, ragana, varažydama ir šnibždėdama tokius žodžius kaip „išskirtinis, unikalus, vienintelis toks, specialiai tau, bus labai kitaip, nieko panašaus nesu mačius“. Ir ji manimi patikėjo! Tuomet patikėjo dar kartą, kai jau primatavimo metu iš nagų išplėšiau tiulio nuometą ir įtikinau jį pakeisti vėjyje sklandančiu šifonu. O aš patikėjau savo darbu, kai Giedrė sakė: „Dabar pati matau.“ Ech, kaip gera. Nuo pirštų galiukų iki nuometo kraščiuko tobulu vaizdu atsipirko visos balso žinutės ir visi varažyjimai.

Verta pabūti blogai, piktai, kartais policininkei. Verta, kaip turgaus prekeivei, iš po užančio kišti nuotakai į akis tai vieną, tai kitą idėją. Verta apleisti draugės poziciją ir pažeminus balsą įjungti profesionalą, kai matau, jog to reikia, labai verta pasitikėti nuojauta ir ieškoti daugiau. Visi „veto“ verti, kai ateina toks rezultatas!

Dabar prisipažinkite - ar ir jums norisi dainuoti:

Heathcliff, it's me, I'm Cathy
I've come home, I'm so cold
Let me in your window