Pakalbėkime apie meilę

Pakalbėkime apie meilę.

Pakalbėkime pačia baisiausia tema, kurioje jaučiuosi tokia kvaila ir neišmintinga, neturinti ką pasakyti, tad mosikuoju rankomis, šneku sentencijomis ar klišėmis.

Nuo tada, kai pradėjau pretenduoti į maždaug suaugusį žmogų, (ironiška), man puikiai sekasi ignoruoti nemalonius dalykus. Elektroninius laiškus, svarbius skambučius, vienišą neplautą puodelį kriauklėje...galėčiau tęsti ir tęsti, bet sąrašas pasibaigtų taip pat - Valentino diena.

Meilė...ech aš jaučiuosi, kaip ką tik pradėjęs vaikščioti vaikas, kuris apgraibomis tikrina aštrius ir pavojingus paviršius, atsargiai deda vieną mažą žingsnį po kito, neišvengiamai susipynus kojoms griūva, voliojasi ir raitosi, ant nešvarių grindų, bandydamas atsistoti tveriasi už tų pačių aštrių kampų ar mylinčių rankų. Stojasi ir eina toliau.

Jaučiuosi tokia juokingai nepatyrusi, jog net nebijau suklysti, nes nelabai žinau kaip tos klaidos atrodo. Kaip gali bijoti, to ko nepažįsti, ar ne? Tad bandau pažinti meilę, kur niekas neatrodo geresnis nei yra. Aš pirmą kartą nesu geresnė, nežinau visų atsakymų, nebandau suvaidinti, kad man nerūpi kvailos gėlės su kvailomis širdelėmis ir kvailais pasimatymais.

Tvirčiau įsitveriu meilės šeimai, kuri su dešimtmečių istorijomis ir visa palete nesaldžių jausmų, tapo mano pagrindu kūryboje ir kiekvienoje dienoje.

Žiūriu per plyšį ar durų akutę į meilę sau, kur žinau, kad rasiu pilnatvę vienumoje, kur man visko užteks savyje, o viską kas per daug sugebėsiu priimti.

Daugiau kalbėsiu apie meilę, nieko nežinodama, taip kaip moku šiandien. Nesigėdysiu, jei rytoj mokėsiu geriau.

APRILIS linki Jums kvailų širdučių ir kvailų gėlių, ir kvailų pasimatymų. Kurie gal ne tokie ir kvaili, jei geriau pagalvosi.

R.

Fotografė: Kamilė Leonavičiūtė
Modelis: Veronika Brazinskytė

ŠVARKELIS ŠĖRDĮ JIED