Marškinėliai ADĪNA

Apie marškinėlius ADĪNA galvojau tada, kai dar negalvojau apie Aprilį. Kai Aprilio dar nebuvo nė kvapo, nei siūlelio ar etiketės.

Mano Močiutė turi tokią atvirą vaistų ir nesąmonių spintelę, kurioje yra viskas kas Jai patogu. Arbatžolės, neberašantys tušinukai, išspręsti kryžiažodžiai, atplėšti vokai su mokesčiais, ir krūva senų užrašų knygelių. Lietingomis ir tingiomis dienomis, kai negalime kapstytis darže, kapstomės po receptų knygas ir tokias nesąmonių spinteles. Na gerai, kapstausi aš, burnodama, kad čia vien šlamštas ir tušti Kalcigran indeliai (jie labai patogūs laikyti sėkloms). Nors esu pagatava išmesti viską kas mano akimis atrodo kaip šiukšlės, senos užrašų knygelės į tą kategorija nepatenka. O ne ne ne, tokius lobius aš saugau ir branginu. Taip tarp mano smalsių pirštų pateko vienaa iš senų Močiutės užrašinių, dar iš tų laikų, kai dirbo mokytoja, su visu Jos gyvenimu 1999 metais: mokinių vardais ir pamokų tvarkaraščiais, šaldytuvo meistro ir žemėtvarkos numeriais (beje, ko ir kodėl visi skambina žemėtvarkai?), kalendoriuje apibrauktais mūsų šeimos narių gimtadieniais ir vardadieniais. Aš jums net nepradėsiu pasakoti kokie svarbūs pas mus vardadieniai...Su šita brangenybe aiškiai reikėjo kažką daryti, tik tada dar nežinojau ką.

Žingsnelis po žingsnelio auginant Aprilį, užgimė marškinėliai su užrašų knygelės kalendoriaus printu, kurį labai simboliškai pavadinau ADĪNA. Adina- tai žemaitiškas žodis, reiškiantis „valanda“. Atėjo valanda, kai pasidarė taip aišku aišku, ką noriu daryti su mažais savo gyvenimo lobiais, savo patirtimi, jausmais, pasaulio matymu. Valanda, kai grįžtu į praeitį ne tik sentimentaliai pažiopsoti, bet perkeliu ją į dabartį.

ADĪNA man kolkas apriliškiausias darbas. Ne nėrinukai ir kvarbatkos, bet idėja apjungianti „tada“ ir „dabar“, naują ir seną, mane ir mano šeimos istoriją, kasdienybę, rutiną, paprastai nepaprastą gyvenimą. Aš jį būtent taip ir matau. Dabar noriu parodyti ir Jums.

Regis, atėjo adina ADĪNAI.

R.

MARŠKINĖLIAI
ADĪNA